- kiškinis
- 2 kiškìnis, -ė adj. (2), kìškinis (1) K; SD429 → kiškis 1: Plaukas kiškìnis J. Kìškiniais šratais nušovė Azr. Kìškiniai šratai, šerno negalėjau šauti Šl. Jis užsimetė ant galvos aptriušusią kiškinę kepurę sp. Buvo jau tenai kiškinius spąstus paspendęs Mš. Kìškiniai šunes Vrn.
◊ kiškìnis vãnagas BŽ500; SD314 zool. suopis, klykuolis (Buteo vulgaris).
Dictionary of the Lithuanian Language.